Reikalavimai
Reikia "milijonieriaus, gražaus ir sveiko, ištekėsiu nedelsiant" – tai gimė ne šiandien. Beje drauge galėtų praskambėti ir "pati vidutinio amžiaus, gyvenu glūdumoje". Bet vis gi ponios stengėsi būti nuosaikios, savo skonius ir teikiamas pirmenybes apibrėždavo oriai ir protingai.
Į reikalavimus įtraukti patys paprasčiausi dalykai. Svarbiausia – geras ir užjaučiantis, pageidautina tinkamo amžiaus. "Panelė svajoja apie husarų, gvardiečių ar grenadierių pulko karininką” – visiškai natūralus noras.
Tačiau yra kai kurie išsiskiriantys specifika. Tarkim pagal pilietybę (rusų ar ukrainiečių), arba pagal profesijas – didžiausio populiarumo sulaukdavo, pavyzdžiui, gydytojai. Šiuose skelbimuose sutinkami ir tikri perlai. Po daugybės aikčiojimų, sielos skrydžių, egzotinių pasakojimų apie savo gyvenimą, apie savo karštą ir aistringą būdą – seka viltis "sutikti vyrą ne neurasteniką, kurių tiek daug mūsų sergančiame amžiuje”, bet suprantantį žinovą, turintį rimtų ketinimų. Arba “besiskirianti šventiko dukra ieško karšto, temperamentingo bruneto laimei". Arba: "Ieškau padoraus vyro, pati esu tokia pati, labai rimta, tačiau vasarą mėgstu leisti prie jūros". Dar vienas originalus noras: “ieškau vyro būtinai vyresnio amžiaus, tam kad išvengti neištikimybės". Skelbimus rašė ir egzaltuotos būtybės, savo idealams pasiruošusios atiduoti viską. Tas kažkas pavadintas "viskuo" nebūdavo konkretizuojamas.
Bet šalia viso to visai natūralia buvo laikoma ir visai “riebi” užuomina apie finansus. Taip sakant, nors aš ir dama, ir esu pakankamai aprūpinta, bet norėčiau, kad ponas būtų solidus ir labai turtingas. Galbūt ir gerai paslėpta prostitucija retkarčiais šmėkštelėdavo, tačiau dabar būtų nuodėmė įžeidinėti įtarimais mielas damas, kurios jau seniai nugyveno savo nelengvus gyvenimus.
Štai turbūt pats originaliausias ir įdomiausias skelbimas, koks tik man pasitaikė: “Mėgstu priešingybes! Aš nesu labai graži, bet norėčiau gražaus vyro; aš ne per jauna, bet pasirinkčiau vyrą ne perdaug seną; aš visiškai nieko neturiu, bet ieškočiau vyro labai ir labai turtingo; o kadangi pati esu kilminga, tai pasirinkčiau vyrą iš pirklių sluoksnio”. Man patiko. Nors toks jumoras vargu ar buvo suprastas tų, kuriems šis skelbimas buvo skirtas.
Svarbiausias dalykas damų skelbimuose, labiausiai jaudinantis – ieškau "vyro-draugo". Tuo tiki besąlygiškai. Viltis apie šeimos laimę, džiaugsmą, kad sutiksi antrą pusę droviai šmėsčioja ir pačiuose "drąsiausiuose" tų laikų tekstuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą